grįžtu. nebesuskaičiuoju kelintą kartą, bet svarbiausia “atsipeiketi”, kad ir kaip vėlai.
Kaip sakoma Fall down seven times, get up eight. Taip ir aš vis kankinuosi, krentu, rodos viskas slysta iš rankų, bet vis tiek galų gale randame jėgų atsibusti iš baisiausio košmaro ir grįžti net iš tamsiausių vietų. Toks jau žmonių likimas. net norint negalėtumėme amžiams užstrigti duobėje, iš jos vis tiek bent atsitiktinai, netyčia mus kas nors ištrauktų.
Taigi, atėjus pavasariui, gražiausiam metų laikui, bandau ir aš savo balaganą aptvarkyti. Štai pirmieji motyvacijos vaisiai. ❤
PS oficialiai paskelbsiu, jog dėl asmeninių priežasčių bei mano nepastovumo ir neapsisprendimo nuo šiol blogą rašysiu 4iomis kalbomis: anglų, lietuvių, lenkų bei rusų. Nereiškia, jog esu sadiste ir kiekvieną įrašą versiu keturis kart, tiesiog rašysiu kaip įkvėpimas nulems 🙂